DARBŲ IR NAUJIENŲ PORTFOLIO

KŪRYBINIS KONTEINERIS

✕

TRADICINĖ KŪRYBA

ASMENINIO IR STUDENTINIO LAIKOTARPIO PROJEKTAI

GRAFINIS MOTYVAS

TRUMPO METRO FILMAS

POLITINIS TAIKINYS

SCENOGRAFINIAI MAKETAI

REKVIZITŲ MEISTRAS

NAUJIENŲ
SKILTIS

TEKSTAI, PAMĄSTYMAI, MOMENTINĖS NUOTRAUKOS
IR NE TIK SU KŪRYBA SUSIETI DALYKAI

NEVILTY UŽGIMĘS

Palyginus su praeitomis demagogėmis, šita apvali, spalvota ir purvais apdrėbta dėžė iš artėjančio futurizmo, savaip tęsia apgaulės ir kėslų temą.

Medis okupavo didžiausią vietą dirbtuvėse, kuriose dirbau po įmonės stogu. Nors ir suverstos po stalu, beprasmės atraižos klaikiai jaukė bendrą vietos išvaizdą. Generalinė tvarka buvo vienintelė išvada, tačiau niekas darbe nematė prasmės, net tik tvarkoje, bet aplamai. Niekas nenorėjo ten dirbti. Todėl atraižos kaupėsi. Skeltos lentutės ir pjauti pagaliai statėsi į autonimiškas kompozicijas, kurių egzistavimas pranašavo lėtą įmonės degradaciją. Taip pat kaip vėžys, vien gydymas būtų nustekenęs kiekvieną pasirinkųsį eiti tuo keliu. Tad neviltis šioje situacijos pagimdė pagrindą dėžės atsiradimui. Neviltis, jog dalykai pasikeis į gerą. Neviltis, kad kas nors ateityje dar liks šitame darbe. Tai nevilties žinutė ateičiai, jog dalykai, kada jie vyko, buvo labai prasti ir visiems nemalonūs.

Šio objekto futuristinis dizainas veikia kaip kapsulė, kuri net po daugybės laiko, pasikeitus kontekstui ir aplinkybėm, ir net džiaugsmui labiau įsigalėjus gyvenime, primins apie siaubingą padėtį kurioje buvo šis dalykas pagimdytas. Nors ir galima įsivaizduoti geresnę ateitį, nupaišyti jai brėžinį, sukursti fiktyvią viltį, tada kai ji konceptualizuosis ir įgaus naujos švytinčios ateities formą, praeities randai niekur nebus dingę, nes tos ateities vizija buvo sumąstyta tuomet, kai menkiausiai atrodė, jog viskas dar gali būti geriau.

Bet dėžės vidus minkštas, tad viskas, ko gero, dar nėra prarasta.

NR. 5

IŠLEIDIMO DATA:
Balandžio 21, 2026

LEIDYKLA:
“Kūrybinis Konteineris”
Prūsų g. 8, Vilnius

NUOTRAUKŲ AUTORIUS:
Simonas Šidlauskas

TEKSTO AUTORIUS:
Simonas Šidlauskas

©2026 Visos teisės saugomos, tačiau šio teksto turinys gali būti
skleidžiamas viešai tik gerais kėslais
be raštiško leidėjo sutikimo.

Kūrybinis Konteineris
Vilnius, Lietuva
T +370 604 51350
s.didlaukis@gmail.com

DĖL PYKČIO

Sodybos malkinė turi antrą aukštą. Niekas ten nebesilanko jau ilgą laiką, nes visą teritoriją metalo, gumos ir medžio atraižos užsiėmė. Pasimeta ten žmogus norėdamas susitvarkyt. Bent jau man taip pasirodė įkišus galvą į tą praeities angą. Vien sausos dalelės ir galimai asbestas, kuris dar plautyje guli. Nieko vertingo, apart vienos nublukusios geltonos dėžės. Puikaus sudėjimo. Ir deramai išsigaubusios. Dviejų užtikrintų skląsčių iš senų tarybinių laikų. Tai visos tos malkinės lobis, kuris atrodė, jog buvo padėtas man surasti. Atrakinau nykščiais, kaip pridera. Atlenkiau dangtį ir per širdį sugriebė realizacija, kad man metas bėgti iš tos sodybos su visam. Dėžė buvo užimta. Tas dailus geltonio sarkofagas buvo užimtas. Mano tėvo senasis lėktuvo modelis sulankstytas miegojo amžiną miegą. Ką aš galėjau padaryti? Tai neliečiamas prisiminimas. Dėžė jau turi paskirtį ir būtų šventvagiška to nepaisyti. Tad nieko kito nebeliko man, kaip palikti tą malkinę neužrakintą, nes jau nebesvarbu man viskas pasidarė, sėst į savo mašiną ir apgailėtinos padėties akivaizdoje išvažiuoti kuo toliau.

Prireikė keturių dienų kol atsistačiau. Suvokimas, kad toji dėžė niekad nebus mano, giliai įsirėžė į saulės rezginį. Darbas ėjos prastai. Nenorėjau kalbėti su kolegom. Durų staktos visos atrodė, kad specialiai nenori manęs praleist be smūgių. Grąžtas ne varžtus, o delno mėsą gręžė. Rimtai apgalvojau, kad gal metas išeit iš darbo. Bet gero nesitikint, šios kančios atomazgoje įvyko stebuklas - Susipykau su darbo vadove. Viskas staiga pasikeitė. Aš taip stipriai susipykau, kad net palengvėjo. Mano gniuždantį liūdesį pakeitė užsispyręs nusistatymas prieš visą to darbo sistemą. Aš ėmiau į visus reikalavimus žiūrėti atvirkščiai. Galima sakyti, tądien mirė darbuotojas ir jokia inspekcija to sužinoti net labai norėjus nebūtų. Ir dėl ko visa tai?

Dėl dėžės. Dėl savo nuosavos dėžės. Pyktis su vadove man suteikė visos trūkusios kūrybinės energijos pasigaminti Paskutinę dėžę. Taip ją pabaigoje pavadinau - Paskutine dėže, kad daugiau niekad netektų verkti dėl kitos.

NR. 4

IŠLEIDIMO DATA:
Balandžio 18, 2026

LEIDYKLA:
“Kūrybinis Konteineris”
Prūsų g. 8, Vilnius

NUOTRAUKŲ AUTORIUS:
Simonas Šidlauskas

TEKSTO AUTORIUS:
Simonas Šidlauskas

©2026 Visos teisės saugomos, tačiau šio teksto turinys gali būti
skleidžiamas viešai tik gerais kėslais
be raštiško leidėjo sutikimo.

Kūrybinis Konteineris
Vilnius, Lietuva
T +370 604 51350
s.didlaukis@gmail.com

TIESIOG TOKIA
Iš tos pačios serijos, kaip klastingo medžio tūbos, šitas darinys slėpti nieko nemėgina.

Tai lempa.

Su trimis kojomis pagaminta iš termitų išniokotos Etno dvaro spintelės, kuri vietoj to, kad būtų deramai išrinkta ir išmesta, šalia konteinerio nuversta blokavo pravažiavimą iš vidinio kiemo. Atrodė dailiai, nors aplūžus ir išmesta iš darbo, bet man ji buvo daili. Taip kad paspyriau ją, pravalgytuose tuneliuose vabalai išsivaikė, daužiau dar į sienos kampą, kad nebūtų abejonių, bet vis tiek jų liko. Kai atvažiavau iki dirbtuvių, jie tada susivokė, kad jau tikrai metas palikti laikinus namus ir perbėgti į mašinos saloną. Bet kad ir ten niekas jų nelaukė, nes mano batai ir medžio pliauska su jais norėjo pakalbėt.

Užsitempiau subadytą spintutę ant operacinės stalo ir griebiausi siaurapjūklio. Nupjoviau visas galūnes, kaip daktaras. Išmečiau supuvusias. Specialiai dar taip atmestinai, kad sau pats įsitikinęs atrodyčiau, jog kažkas čia joje vertingo yra. Teliko penkios kojos ir keli mediniai gabalai. Plokštės buvo ištrintos. Tądien ją tokią palikau. Be tapatybės. Bet ir kitą dieną, ką su jos dalim daryti nežinojau. Kol atsitiktinai, tarp visų surinktų niekybių, atradau nedidelę, tūtelės formos lempą su mygtuku. Visad norėjau nešiojamos su mediniu kėbulu lempos. Bet tikrai, kad ne iš Kinijos, per Hormūzą siųstos. Taip kad su lempą rankoje ir supjaustytom medinėm kojom, viskas man susikūrė prieš akis. Tereikėjo pamąstyt, kaip šviesą uždegt ir sumontuot, kad be pagalbos stovėtų. O jau kai sumąsčiau - gavosi tokia lempa.

NR. 3

IŠLEIDIMO DATA:
Balandžio 16, 2026

LEIDYKLA:
“Kūrybinis Konteineris”
Prūsų g. 8, Vilnius

NUOTRAUKŲ AUTORIUS:
Simonas Šidlauskas

TEKSTO AUTORIUS:
Simonas Šidlauskas

©2026 Visos teisės saugomos, tačiau šio teksto turinys gali būti
skleidžiamas viešai tik gerais kėslais
be raštiško leidėjo sutikimo.

Kūrybinis Konteineris
Vilnius, Lietuva
T +370 604 51350
s.didlaukis@gmail.com

KAIP ŠITAI SUPRASTI?
O vat štai taip: šiuos dalykus pavadinti galima būtų - klastingo medžio tūbomis.

Tai iš kritikos tvarumo idėjai gimusi dėžės dizaino koncepcija, kuri savo kūnu yra didžiąją dalimi apsišaukėlė, o likusia - demagogė. Tačiau atmetus visas tokias prielaidas dėžė puikiai ir taip kaip jai priklauso, atlieka savo funkciją - uždaro dalykus savyje.

Viskas čia iš medžio, bet ne iš tos jo formos kuri atrodo, kad čia turėtų būt labiausiai panaudota. Bet pačio medžio tikrai yra, nes:

Išvažiavau vieną vėlyvą žiemos vakarą į Balsius, tikro medžio įsigyt. Nesiruošiau nieko pirkti. Turėjau su savimi trijų metrų jūrinę virvę ir kirvį, kuriuos pasivogiau iš kolegų. Niekad negrąžinsiu. Oras buvo šaltas, kaip ir visas miškas. Vien sniego kalvos dengiančios potencialių traumų duobes. Jau nuo pat pradžių man viskas buvo aišku, kad čia nieko gero nebus. Vien drėgnas, perpuvęs, durnai lūžęs medis ir kažkokios kvailos šakelės įstrigusios, kaip žuvelės, sniego pusnyje. Bet prieš nuleidžiant rankas ir sunkų kirvį nuo peties, vienas parvirtęs kamienas mano akis patraukė. Raudono purpuro spalvos šapaliai kyšantys iš pilvo. Buvo nuvirtęs, kaip tik ties dubeniu. Nedvejojau. Nubridau prie jo. Batų vidus šlapias, kojinės šiaip sau. Apsižvalgiau aplikui save dėl viso pikto, nes nelabai supratau ar įstatimiškai galiu čia šitame miške savivaliaut sau. Nieko taip ir neišgirdęs svetimo, užsimojau su visu jaučiamu pykčiu šalčiui ir viskam kas negražu pasaulyje. KIRTAU. Tada vėl pakėliau. KIRTAU. Dar kartą. KIRTAU. KIRTAU. LŪŽO. Jei tik mokėčiau kvepalus gaminti, pagaminčiau iš tų medžio purpurinių organų, kurie išdribo šipuliais ant mano batų ir kelnių, ir striukės apmušalų. Viena dalis jau gulėjo ant sniego, bet buvo per ilgas likęs kūnas, kad pasiimti su savimi, tad nusivaliau prakaitą su nušalusiais raudonais pirštais ir įsistvėriau į kirvio rankeną dar stipriau. KIRTAU, kokiais gerais septyniais užsimojimais kol po kojomis gulėjo apsipešiojęs, šlapio medžio gabalas. Pakeliamo svorio, tačiau klaikios būklės, kad ką nors su juo nuveikus. Aplinkuj mane visi jie buvo tokie patys - pavargę nuo žiemos, o gal aplamai atsijungę nuo visos tos bukos būties. Nesvarbu man kaip jie žiūrėjo į mane, atvykau su viena mintim - gauti tikro medžio, kad rankeną dėžei išpjaučiau. Kol kirvis dar apglėbtas buvo mano sukietėjusiais pirštais, iš po šono sau pamačiau, kaip porelė dviejų civilizuotų miško lankytojų aptikę mane susimurmėjo, ko gero, iš išgąsčio ir nestaigiais judesiais apsisuko savo pasivaikščiojimo taku atgalios. Norėjau nusijuokt, bet nesupratau tiksliai dėl ko. Dabar buvo virvės metas. Apraizgiau tą medžio gabalą kartuvių kilpom taip, kaip nieko kito dar neraizgiau gyvenime. Užsimečiau sau ant kupros. Kirvį apvilkau šaliku, kad netyčia dar kas neišsigąstų mano išvaizdos ir jau pilnai bepirštėmis kojomis pasukau mašinos link. Žmonių nebesutikau. Mašinos salone pilna šipulių, nukirstojo kūno įkalčių. Palaimos apimtas dėl sėdynės šildymo funkcijos pamaniau, kad gal visgi išeis kažką padaryti su tuo medžiu.

Pagrindinis tikslas - parodą iš jų surengti, o po to jei ne per labiausiai skaudėtų netekt kelių egzempliorių, tai, ko gero, dėl kažkokios labai jau ypatingos dovanos įpakavimo arba pardavimo.

NR. 2

IŠLEIDIMO DATA:
Balandžio 14, 2026

LEIDYKLA:
“Kūrybinis Konteineris”
Prūsų g. 8, Vilnius

NUOTRAUKŲ AUTORIUS:
Simonas Šidlauskas

TEKSTO AUTORIUS:
Simonas Šidlauskas

©2026 Visos teisės saugomos, tačiau šio teksto turinys gali būti
skleidžiamas viešai tik gerais kėslais
be raštiško leidėjo sutikimo.

Kūrybinis Konteineris
Vilnius, Lietuva
T +370 604 51350
s.didlaukis@gmail.com

KUR JUDĖTI TOLIAU?
Šitas tekstas yra bandymas. Nieko rimto neparašyta.

Čia viskas yra vardan magistrinio darbo dizaino. Sukūriau variantą bet nežinau,
kur judėti toliau.
Ar kas nors man gali patarti kaip judėti toliau?

Šis tekstas apie nieką, aš tik noriu išbandyti vizualiai ar dera tokius tekstus čia rašyti ir išvis ar reikia naujienlaiškio skilties, kažkokios apie mane ir taip toliau, kam čia bus įdomu? Kam visa tai bus įdomu? Aš manau atsiras, su laiku tikrai atsiras, reikia tik rašyti ir daug bandyti visko.

Tada tikrai viskas cia atsirs ir bus tvarkoj.
blyn pasigaminsiu savo nuosavą puslapį.

NR. 1

IŠLEIDIMO DATA:
Sausio 27, 2026

LEIDYKLA:
“Kūrybinis Konteineris”
Pilies g. 14, Vilnius

NUOTRAUKŲ AUTORIUS:
Simonas Šidlauskas

TEKSTO AUTORIUS:
Simonas Šidlauskas

©2026 Visos teisės saugomos, tačiau šio teksto turinys gali būti
skleidžiamas viešai tik gerais kėslais
be raštiško leidėjo sutikimo.

Kūrybinis Konteineris
Vilnius, Lietuva
T +370 604 51350
s.didlaukis@gmail.com

Viskas sukurta žmogaus.

Gerbiu kūrybą į kurią investuotas
laikas ir patirtis yra žmogaus
jusliai apčiuopiamas žinių ir laiko rezultatas

Simonas Šidlauskas

Kūrybinis konteineris
2026

Konteineris.cargo.site